Savivaldybių apšvietimo tinklas jau pasiekia kiekvieną miesto kampelį ir maitinamas visą parą – todėl tai viena iš labiausiai pamirštamų infrastruktūros dalių išmaniojo miesto IoT diegimuose. „Lusety” „Lightwave” valdikliai paverčia šį esamą tinklą duomenų perdavimo infrastruktūra, per kurią keliauja eismo jutiklių, kamerų, oro kokybės jutiklių ir elektromobilių įkrovimo stotelių duomenys – tuo pačiu tinklu, kuris jau valdo šviestuvus. Miestai, prijungiantys jutiklius šiuo būdu, išvengia antro infrastruktūros projekto ir antro instaliavimo biudžeto, nes stulpai, maitinimas ir ryšys jau yra. „TALQ” protokolas leidžia šioms sistemoms keistis duomenimis su kitomis miesto platformomis be atskiros integracijos kiekvienam naujam įrenginiui, tad tinklas gali plėstis, o integracijos kaštai – ne. Sistemų integratoriams tai reiškia, kad IoT jutiklių diegimas tampa apšvietimo sutarties dalimi, o ne atskiru infrastruktūros pardavimu.
Miestams, judantiems duomenimis grįsto planavimo link, jutiklių reikia visur: eismo srautams, oro kokybei, pėsčiųjų srautams, energijos suvartojimui. Kiekvienas iš šių sprendimų – žaliojo kurso tikslai, energetinio efektyvumo programos, kelių infrastruktūros plėtra – priklauso nuo duomenų, surenkamų iš įrenginių, išsibarsčiusių po visą miestą.
Klausimas nėra, ar reikia jutiklių. Klausimas – kur juos maitinti ir kaip perduoti jų duomenis į centrinę duomenų bazę.
Vienas variantas – jutikliai su baterijomis. Baterijas reikia aptarnauti, o viso miesto jutiklių tinklo aptarnavimas nuolat kainuoja pinigus.
Kiekvienas miestas jau turi apšvietimo elektros tinklą. Jis maitinamas ištisą parą, išsidėstęs visoje savivaldybės teritorijoje ir pasiekia vietas, kurių nepasiekia jokia kita infrastruktūra – gyvenamąsias gatves, sankryžas, tiltus, parkus.
Stulpai stovi kas 30 metrų, 6-8 metrų aukštyje. Toks išdėstymas ir aukštis yra artimi optimaliai pozicijai radijo signalui ir jutiklių aprėpčiai: pakankamai aukštai, kad išvengtų kliūčių, ir pakankamai arti vienas kito, kad signalas tarp mazgų išliktų stiprus.
Šis tinklas egzistuoja tik tam, kad maitintų šviestuvus. Įdiegus apšvietimo valdymo sistemą, tokią kaip „Lusety”, tas pats tinklas tampa prieinamas kaip duomenų perdavimo tinklas. Valdikliai, kurie jau reguliuoja šviestuvų intensyvumą, gali perduoti ir kitų prijungtų įrenginių duomenis.
Miestui tai reiškia du rezultatus iš vienos investicijos: valdomą gatvių apšvietimą ir paruoštą IoT infrastruktūrą. Nereikia antro infrastruktūros projekto. Nereikia antro instaliavimo biudžeto.
Įdiegus „Lusety” tinklą, per jį gali veikti keli įrenginių tipai:
Įrenginiai prie „Lusety” tinklo jungiasi vienu iš dviejų būdų.
Pirmasis – per serverį: įrenginys turi savo SIM kortelę ir tiesiogiai bendrauja su „Lusety” serveriu, perduodamas duomenis į jau esamą infrastruktūrą.
Antrasis – per „Zhaga” lizdą: įrenginys jungiasi prie fizinio „Zhaga” prievado šviestuve ir bendrauja per „DALI” protokolą, palaikydamas iki 64 įrenginių viename mazge. Duomenys pereina per apšvietimo valdymo sistemos valdiklius prieš pasiekdami serverius.
Abu būdai leidžia išvengti atskiro tinklo statymo vien tam, kad būtų perduoti jutiklių duomenys.
Be to, „TALQ” protokolas standartizuoja duomenų mainus miesto lygmeniu. Kai gamintojai laikosi „TALQ”, jų sistemos gali bendrauti tarpusavyje be atskiros integracijos kiekvienam naujam įrenginiui ar tiekėjui. Tai pašalina pasikartojančias išlaidas, kurios kitu atveju atsirastų su kiekvienu nauju jutiklių diegimu.
Pagrindinis sutaupymas yra paprastas: nereikia atskiro infrastruktūros projekto kiekvienam naujam jutiklių tipui. Miestas naudoja tai, ką jau turi.
Sistemų integratoriams tai keičia, kaip parduodamas IoT diegimas. Vietoj to, kad kameros, oro kokybės jutikliai ar elektromobilių įkrovimo stotelės būtų siūlomos kaip atskiri infrastruktūros projektai su savo instaliavimo ir maitinimo biudžetais, jie gali būti sujungti į apšvietimo modernizavimo sutartį, kuri jau apima tinklą, stulpus ir ryšį.
Eismo jutikliai, kameros, oro kokybės jutikliai ir elektromobilių įkrovimo stotelės – visi jie gali prisijungti prie to paties apšvietimo tinklo, kai įdiegta „Lusety” valdymo sistema. Oro kokybės jutikliai integruojami į platformą, tikimasi, kad bus prieinami per ateinančius metus.
Ne. Įrenginiai jungiasi arba per „Zhaga” lizdą šviestuve, naudodami „DALI” protokolą ir palaikydami iki 64 įrenginių viename mazge, arba per savo SIM kortelę tiesiogiai su „Lusety” serveriu. Nė vienas iš šių būdų nereikalauja atskiro ryšio projekto kiekvienam jutiklių tipui.
„TALQ” yra duomenų mainų protokolas miesto lygmeniu. Kai gamintojai kuria pagal tą patį „TALQ” standartą, skirtingos sistemos gali bendrauti be atskiros integracijos kiekvienam naujam įrenginiui ar tiekėjui, o tai mažina integracijos kaštus, kai išmaniojo miesto diegimas plečiasi.
Esamas elektros tinklas lieka nepakeistas. Įdiegus „Lusety” apšvietimo valdymo sistemą, šis tinklas atsiveria duomenų perdavimui, kartu su savo įprasta funkcija – šviestuvų maitinimu. Keisti reikia tik šviestuvą, jei jame nėra „Zhaga” lizdo.
Kiekvienas jutiklių tipas duomenis perduoda per tuos pačius „Lightwave” valdiklius ir „Zhaga” jungtis, kurios jau perduoda šviestuvų valdymo duomenis, o „TALQ” naudojamas keičiantis šiais duomenimis su kitomis miesto sistemomis. Keli jutiklių tipai veikia tame pačiame tinkle, o ne reikalauja atskirų tinklų.
Gatvių apšvietimas – vienintelė miesto infrastruktūra, jau turinti maitinimą, aprėptį ir tinkamą fizinę padėtį IoT jutikliams. Paverčiant esamą apšvietimo tinklą duomenų infrastruktūra, pašalinama didžiausia kliūtis išmaniojo miesto jutiklių diegimui – poreikis statyti antrą infrastruktūrą vien tam, kad juos maitintų ir sujungtų.
Pagrindinės išvados:
Turite klausimų, kaip gatvių apšvietimo tinklą paversti išmaniojo miesto IoT infrastruktūra? Mielai aptarsime, ar tai tinka jūsų savivaldybei ar projektui.
El. paštas: info@lusety.com
Telefonas: +370 649 912 22